Prieš 25-erius metus – 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, 2 val. 17 min., Lietuvoje užtemo televizorių ekranai – nutrūko transliacija iš Vilniaus. Visi suprato, kad sostinės televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) jau užėmė sovietinė kariuomenė. Tačiau po kelių akimirkų televizorių ekranai vėl nušvito – atsirado testo lentelė ir pasigirdo balsas. Tai Juragių televizijos perdavimo centre Kauno rajone budėję darbuotojai įjungė mikrofonus ir, ramindami žmones, paskelbė, jog nuo šiol visos transliacijos vyks iš Kauno televizijos studijos. Kartu visi, kas tik gali, buvo pakviesti atvykti saugoti ir, jei reikės ginti Juragių televizijos centrą.

Aštuonis mėnesius, kol buvo okupuotas Vilniaus televizijos bokštas ir LRT, Juragių bokšto siųstuvai padėjo matyti perduodamus vaizdus ne tik mūsų šalyje,

bet ir pasaulyje. Jau tą pačią sausio 13-osios naktį iš Lenkijos, Čekijos, Suomijos, vėliau ir iš kitų Europos šalių sulaukta žinių, patvirtinančių, jog pasaulis mato viską, kas vyksta Lietuvoje. Juragiuose 2001 m. buvo atidengtas Rūpintojėlis, iš šviesaus lietuviško akmens Sausio 13-osios atminimui alytiškio Vlado Krušnos iškalta skulptūra. Ant postamento iškalti Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Už Tėvynės stebuklą reikia savimi užmokėti“. Saugojusiems Juragius, laimei, savimi užmokėti neteko. Statomas paminklas buvo skirtas visiems, šaltomis naktimis prie laužų budėjusiems ir saugojusiems penkiolika parų Juragių televizijos bokštą. Juragių televizijos perdavimo stoties vyr. inžinierius Albinas Černevičius prisimena: „Sausio 13-osios naktį Juragių stoties languose pastatėm televizorius. Vienu metu rodo aštuoni televizoriai. Vilnius šnypščia, Kaunas skaito žinias, o Maskva rodo A.Nevzorovą. daug kam tąsyk norėjosi sudaužyti televizorių su plūstančiu melu. Kai po vidurnakčio į stotį pradėjo važiuoti mašinos, sunerimom: iš šviesų neatskirsi, ar tankas“. Tomis sausio dienomis Lietuvos radijas ir televizija buvo visą kraštą vienijantis laukas. Juragių siųstuvai dirbo 24 valandas per parą. Naktį palikdavo tik „lentelę“ ekrane. Kai per Vilnių šliaužė sovietų tankai ir žuvo Laisvės gynėjai, Juragiuose buvo statomos barikados, grotomis dengiami centro langai, autobusais, sunkvežimiais ir traktoriais apjuosta teritorija. Degė laužai, o Garliavos bažnyčios varpai žadino keltis ir važiuoti saugoti televizijos perdavimo centrą. A.Zumaras, Juragių televizijos perdavimo stoties vyresnysis inžinierius, tų dienų dalyvis prisimena: „iš pradžių žmonės budėjo ir stoties aparatinėse. Paskui užvirino langus, uždėjo grotas ant įėjimo į siųstuvų salę. Pamainos darbuotojai į darbą patekdavo per transformatorinę, kitą pastato galą“. Tuometinis Kauno rajono tarybos deputatas, Juragių gynėjas V.Senvaitis prisimena: „ kaip į stoties vidų buvo perduotas pašventintas kryželis. Jį atgabeno kunigas. Vyrai pririšo prie virvės, ir inžinieriai įsitraukė per langą, pasistatė jį aparatinėje“. Kryželis čia garbingoje vietoje stovi ir dabar. Praėjus keliems dešimtmečiams, suvoki, kad neturint rankose ginklo ir prieš didžiulį agresorių galima apginti savo laisvę.