Kai už lango krebžda lietus, kai pilkas rytas mažai kuo skiriasi nuo vakaro, gamta švenčia rudenį. Mūsų širdis suvirpina išskrendančių paukščių klyksmas, po kojomis sušiugžda auksiniai lapai, ištuštėja laukai ir sodai, taip gausiai pripildę mūsų aruodus . Dienų lėkime sustoji ir susimąstai. Ruduo. Vieniems jis – tik gražus gamtos pokytis, atgaiva po sunkių darbų. Kitiems gi – ilgėjančių vakarų ir nerimo dėl vienatvės laikas.

Koks gražus gali būti ruduo, sugėręs praėjusios vasaros šviesą ir šilumą-ryškus, gyvastingas, džiuginantis spalvomis ir brandos pilnatve…

Koks nykus gali būti ruduo, atšiauria žvarba geliantis sąnarius, širdį ir sielą, nepaliekantis vilties savo pilkumu…

Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mūsų dienos švies kaip šermukšnių uogos saulės nutviekstoje laukymėje ar sunkiu debesų švinu užguls mintis ir žvilgsnį…

Neįsileiskime rudens į širdis, į savo sielas.

Šiandieną nuo rudeninio liūdesio juragiečių sielas „ gydė „ aktoriai Saulius Sipaitis, Česlovas Stonys, operos solistas Pranas Zaremba su literatūrine kompozicija „Amžinai, amžinai neramus“.

Kompozicija „Amžinai, amžinai neramus“– tarsi mažais žingsneliais „prabėgtas“ poeto Pauliaus Širvio gyvenimo ir kūrybos kelias, stabtelint ties esminiais jo periodais. Programos metu prisiliečiama ir prie jo vargingos vaikystės, jaunystės laikotarpio, nuklysta ir į tolimus kraštus, kurie buvo pavilioję romantiškąjį P. Širvį.

„Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas, velnioniškai vienas“… Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko, – sako vakaro sumanytojas Česlovas Stonys.

Kompoziciją aktorius dėliojo lyg mozaiką iš poeto ir jo mylimosios prisiminimų, laiškų. Aktorius atskleidė garsaus poeto kaimynų, draugų mintis apie jį ir jo kūrybą. Aktoriai dainavo jo tekstais sukurtas dainas.„Atėjote ne į literatūrinę popietę, ne į susitikimą su aktoriais. Atėjote į svečius pas Paulių Širvį. Jo namų durys visiems atviros. Darganotą lapkričio popietę Jis atvėrė Jums savo Širdį”, – svajingai ir jaukiai žiūrovams kompoziciją pristatė autorius Č. Stonys.

Mažutė Juragių bendruomenės centro salė, vos sutalpino žiūrovus. Labai smagu, kad čia atėjo ir tie, kurie užaugo su P.Širvio kūryba, ir jauni žmonės, kurie gal būt nelabai ką ir girdėjęs apie šį poetą. Tačiau visi klausėsi susižavėję,o kai kas ir su ašara akyse. Vakaras buvo nuoširdus. Tai tikra atgaiva sielai.

Ačiū rėmėjams, kurie padovanojo šį renginį Juragių gyventojams.